Select Page

Jūsų vardas

Jūsų el. pašto adresas

Jūsų žinutė

Siųsdami šią žinutę, Jūs sutinkate su Privatumo politika.

Objekto pavadinimas:

Žagarės miesto aikštės rekonstrukcija.

Adresas:

Miesto a. 37, Žagarė, Joniškio rajonas.

Užsakovas:

Joniškio rajono savivaldybės administracija.

Architektai:

Audrius Navidauskas.

Fotografijos:

Jonas Jurevičius (Žagarė).

Projektavimas:

2011-2012 m.

Realizacija:

2012-2015 m.

Rekonstruota aikštė yra Žagarės m. senojo miesto vietos (A1908, unikalus kodas – 30333) ir Žagarės miesto istorinės dalies (UV55, unikalus kodas – 17127) teritorijoje.

Miesto aikštė yra urbanizuotoje, susiformavusio užstatymo miesto centrinėje dalyje.

Statybos rūšis – rekonstrukcija. Sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, naudojimo pobūdis – urbanizuotų viešųjų erdvių. Statinio kategorija – ypatingas (vietinės reikšmės urbanistikos paminklas).

Žagarės miesto (anksčiau Naujosios Žagarės) aikštė stačiakampio formos susiformavo XVI a. pabaigoje, po valakų reformos. XVIII a. pirmoje pusėje, mieste apsigyvenus žydams, buvo plečiama komercinė veikla, statomos smuklės ir krautuvės. Architektūrinei išraiškai svarbią reikšmę turėjo po daugybės gaisrų XIX a. pabaigoje pradėti statyti raudonų plytų mūriniai namai. 1904 m. išgrįsta akmenimis turgaus aikštė, iškasti šuliniai. Aikštės viduryje pastatytos prekybos eilės. Aikštės reikšmė ir tvarkymo mastai sutapo su Žagarės klestėjimo laikotarpiu – XIX a. pabaiga–XX a. pradžia iki pirmojo pasaulinio karo. Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, sumažėjus miesto prekybinei įtakai, daugėjo administraciniu pastatų, buvo vystomos miesto švietimo, kultūros ir sveikatos apsaugos reikmės. Keitėsi miesto pastatų funkcinė struktūra.

Antrasis pasaulinis karas siejamas su totaliniu žydų, kurie buvo didesnės dalies pastatų savininkai, išnaikinimu. 1947 m. išardytas aikštės grindinys, nugriautos apleistos prekybinės eilės, pasodinti medžiai. Turgus buvo iškeltas į Senosios Žagarės turgaus aikštę. Miesto aikštė prarado savo funkcinę reikšmę – tapo skveru. XX a. 6-7 dešimtmetyje buvo planuojama nugriauti didesnę dalį senojo užstatymo pastatų, tačiau nugriauta ar perstatyta tik nežymi dalis, nesilaikant istoriškai susiklosčiusios užstatymo linijos. 1969 m. Žagarės senamiestis ir miesto aikštė, bažnyčia ir parkas su dvaro rūmais įtraukti į urbanistikos paminklų sąrašą. Patikslintoje urbanistikos reglamento redakcijoje numatyta saugoti: „Naujosios Žagarės aikštės planą, susidariusį nuo XVI a. antrosios pusės“ ir kitus senamiesčio elementus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aikštėje buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Tėvynės laisvę.

Žagarės miesto aikštės rekonstrukcija vykdoma 2 etapais. I-ojo etapo teritorija apribota suformuoto aikštės sklypo, Miesto a. 37 ribomis – Miesto aikštės gatve iš trijų pusių bei kultūros centro kiemu pietryčių pusėje. II-ame etape – aikštės prieigų (gatvių) sutvarkymas, šaligatvių kitapus aikštės tvarkymas, elektros oro linijų demontavimas, vaikų žaidimo aikštelės, viešojo tualeto įrengimas, kiti tvarkymo darbai. Aikštės archeologiniai žvalgymai ir tyrinėjimai atlikti pagal archeologinių tyrinėjimų planą.

Projekte išlaikoma aikštės planinė, tūrinė – erdvinė kompozicija, ryšiai su esamu gatvių tinklu.

Istoriškai susiklosčiusios miestų ir miestelių aikštės – vieša erdvė, kurios pagrindinė funkcija – prekyba, turgus, mugės („prekybos centrai“), bei gretutinėmis funkcijomis – miestelėnų trumpalaikio poilsio, susibūrimų vieta, kurioje vyksta ir iškilmingi renginiai valstybinių ir religinių švenčių metu.

Planiniai–architektūriniai aikštės formavimo principai urbanistinio paminklo zonoje:

– stačiakampės miesto aikštės formos išlaikymas,

– pagrindinių traukos taškų suformuoto kryžminio pėsčiųjų takų išdėstymo išlaikymas, formuojant atvirą erdvę, maksimaliai paliekant laisvus praėjimus,

– buvusios aikštės erdvės iki aplinkinių namų vizualinis praplėtimas, sumažinus želdinių kiekį.

Laisvės kovotojų paminklas buvo rekonstruotas dėl mažos meninės vertės. Paminklui suteikta lakoniškesnė forma. Paminklo centre išlaikomas Žagarės herbo raktų – kryžiaus simbolis. Jo užnugaryje ir šonuose aikštės grindinys šiek tiek pakeliamas, formuojant erdvę, skirtą iškilmingiems renginiams, dalyvaujant kokiam orkestrui ir muzikos kolektyvui.

Aikštėje buvo demontuota pėsčiųjų takų betoninių šaligatvio plytelių danga. Vietoje neišlikusios natūralių akmenų dangos, aikštės grindiniui panaudotos pjauto granito, skeltomis šoninėmis briaunomis stačiakampės trinkelės. Prie paminklo ir saugomų medžių panaudotos skelto granito kvadratinės trinkelės. Aikštės grindinyje, įvedant skirtingų spalvų ir faktūros medžiagas, nužymėtos buvusios „prekybinės eilės“ turgaus aikštėje. Archeologinių tyrinėjimų metu surastos pamatų liekanos ir neišardytas grindinys eksponuojami.